Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Algimantas Mackus – Mažosios Lietuvos augintinis

Pagal   /  2014 gruodžio 8  /  Komentarų nėra

1.Algimantas Mackus (iš Algimanto Mackaus gimnazijos muziejaus archyvo)

Algimantas Mackus (iš Algimanto Mackaus gimnazijos muziejaus archyvo)

Algimantas Mackus (1932-1964) – žymus lietuvių poetas, kritikas, publicistas, aktyvus išeivijos visuomenės veikėjas. Gimė ir pradėjo lankyti mokyklą Pagėgiuose, vėliau mokėsi Vilniuje. 1944 m. Mackų šeima pasitraukė į vakarus. Iš pradžių gyveno Vokietijoje, pabėgėlių stovyklose, po to išvyko į JAV. Amerikoje Algimantas Mackus dirbo fabrike, vėliau studijavo Roosevelto universitete. Rašė eilėraščius, dirbo ,,Pelkių žiburėlyje ir ,,Margutyje“, vadovavo ,,Šviesos“ sambūriui, įkūrė ir vadovavo lietuviškų knygų leidimo fondui, kuris po A. Mackaus mirties buvo pavadintas jo vardu. Išleido 4 poezijos rinkinius: ,,Elegijos“ (1950), ,,Jo yra žemė“ (1959), ,,Neornamentuotos kalbos generacija ir Augintiniai“ (1962), ,,Chapel B“ (1965 m., po mirties). Parašė dramą ,,Slėptuvė“, nemažai kritikos, publicistinių straipsnių. Žuvo automobilio avarijoje. Algimanto Mackaus gimtuosiuose Pagėgiuose įamžintas poeto atminimas. 2002 m. atidengta paminklinė lenta prie jo gimtojo namo Vytauto gatvėje, 2003 m. vidurinėje mokykloje įkurtas poeto muziejus, 2008 m. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas ir Algimanto Mackaus vardas.

Nors poeto veikla nėra susijusi su tradicinės Mažosios Lietuvos kultūros puoselėjimu, tačiau Algimantą Mackų derėtų vadinti vienu iš žymiausių mūsų krašte gimusių žmonių. Jis buvo naujosios kartos žmogus, nepaprastai įžvalgus ir savitą požiūrį turintis publicistas, modernus kūrėjas, menui keliantis labai aukštus reikalavimus.

Mackų pėdsakai Klaipėdos krašto istorijoje ir kultūroje

Kiekvieno žmogaus vertybės, požiūris į gyvenimą formuojasi šeimoje. Iš savo tėvų, artimųjų bei kultūrinės aplinkos vaikas perima ne tik elgseną, mąstymą, bet dažnai ir tolimesnės veiklos gaires. Todėl vaikystės patirtis, kuri įsisąmoninama tik subrendus, dažnai turi įtakos visam žmogaus gyvenimui. Tad Algimanto Mackaus kūrybos ir veiklos ištakų turėtume ieškoti būtent vaikystės aplinkoje.

Apie Mackų šeimos gyvenimą Klaipėdos krašte žinoma labai nedaug. Liudininkų nėra, tad vieninteliai šaltiniai – A. T. Antanaičio pateiktas Algimanto Mackaus gyvenimo aprašymas, paremtas poeto motinos ir draugų prisiminimais[1], Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos muziejuje saugomas interviu su šimtamete M. Mackiene (audio ir videoįrašai), vienas kitas straipsnis internete. Galbūt daugiau duomenų būtų galima rasti istoriniuose šaltiniuose, tuometinėje spaudoje.

Poeto Algimanto Mackaus tėvas Jonas Mackus ir motina Marcelė Gailytė – Mackienė buvo pašto tarnautojai, inteligentai, aktyvūs lietuvybės Klaipėdos krašte puoselėtojai. Likimas abiem lėmė gimė ne Lietuvoje: Jonas pasaulį išvydo 1903 m. Liepojoje (tėvas caro laikais dirbo geležinkelių inspektoriumi ar kontrolieriumi), Marcelė – 1904 m. Simbirske, kur tėvas turėjo vaistinę. Vėliau abiejų šeimos įsikūrė Lietuvoje. Jonas ir Marcelė susipažino dirbdami Klaipėdos pašte (Jonas ten dirbo nuo 1923 m., o Marcelė nuo 1925 m.). 1926 m. Jonas Mackus buvo perkeltas į Pagėgių paštą viršininko pavaduotoju, netrukus į Pagėgių paštą perkeliama ir Marcelė Gailytė. Jonas ir Marcelė susituokė 1930 m. Šeima gyveno name, skirtame pašto tarnautojams (dabar Vytauto g. 4). Čia 1932 metų vasario 11 dieną jiems gimė vienintelis sūnus Algimantas. Mackai ypač artimai bendravo su kaimynystėje gyvenančiais Juodkaziais. Abi šeimas siejo ne tik darbas pašte, bet ir visuomeninė kultūrinė veikla. Greičiausiai būtent Juodkazių dėka užsimezgė bendravimas su M. Jankaus ir E. Jagomasto šeimomis. M. Mackienės teigimu, gyvenimas Pagėgiuose buvo gana įdomus. Abu priklausė Šaulių sąjungai, kurios tikslas, pasak jos, buvo ,,išlaikyt lietuviškumą Klaipėdos krašte“[2] (būtent dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje ir buvo viena iš J. Mackaus perkėlimo į Pagėgius priežasčių). Jonas Mackus dainavo chore. Mackai turėjo nuolatinius leidimus pereiti Lietuvos – Vokietijos sieną, tad dažnai lankydavosi Tilžėje (čia ,,Drei Kronen“ kavinėje jie susižiedavo). Septynis kilometrus iš Pagėgių į Tilžę dažniausiai nueidavo pėsti, lankė kiną, koncertus, operetes. Mackai dažnai svečiuodavosi Martyno Jankaus šeimoje Bitėnuose. A.T. Antanaitis teigia, kad M. Mackienė, gyvendama JAV, jam rodžiusi iš Urtės Jankutės gautas knygas su jos įrašais.

2.Algimantas Mackus su tėvu prie gimtojo namo Pagėgiuose apie 1935 m. (iš Algimanto Mackaus gimnazijos muziejaus archyvo)

2. Algimantas Mackus su tėvu prie gimtojo namo Pagėgiuose apie 1935 m. (iš Algimanto Mackaus gimnazijos muziejaus archyvo)

Algimantas Pagėgiuose lankė vaikų darželį, pradėjo lankyti pradžios mokyklą tuometinės K. Donelaičio gimnazijos pastate. Darželio vedėja sakydavo, kad mažasis Algimantas buvo labai gyvas ir judrus vaikas. Mama prisiminė, kad jis labai mėgdavo pasivaikščioti po Pagėgius įsikibęs jai į parankę. Labai traukdavo būsimąjį poetą patvinusios Nemuno lankos, todėl, pasak poeto vaikystės draugo, VU profesoriaus V. Juodkazio, Algimantas labai norėdavo eiti su vyresniais vaikais pasižiūrėti potvynio. Su tėvais dažnai svečiuodavosi pas gimines Santekliuose (Mažeikių raj.), Josvainiuose (Kėdainių raj.), Ringiuose (Tauragės raj.).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →