Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Pagal   /  2019 sausio 15  /  Komentarų nėra

    Kancleris  K. Adenaueris 1955 m.birželio 9 d. derybose Kremliuje su  TSRS imperijos vadais, pirmas iš viso pasaulio valstybių atstovų tiesiai jiems pasakė, kad tai, jog jis derasi su jais, nereiškia, kad jis pripažįsta  teisėta Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos valstybių, kaip Mažosios ir visos Prūsų  Lietuvos okupaciją ir aneksiją.

       Tačiau einant metams, vis mažiau ir VLIKe, kaip ir kitose „vadavimo“ organizacijose beliekant tikrų, dar Lietuvoje gavusių įgaliojimus narių,  o esamiems jau turint kitų valstybių pilietybes, savaime ir lietuvių visos  „išvadavimo“ organizacijos, teisiniu požiūriu virto „emigracinėmis“, jau nebeturinčios  suvereno – lietuvių Tautos įgaliojimų.  Tad ir dėl Lietuvos ateities viską ėmė lemti okupantai,  tarptautinės sąlygos ir jų,   okupuotųjų,  kova ar susitaikėliškumas.

       Laimė, kad okupantai nepajėgė užpūsti lietuvių atmintyse Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės,     Vasario 16 – osios,  Prezidento A.Smetonos „tautinės  Lietuvos“   deglo ir,  kai tik susidarė sąlygos, vėl buvo atkurta nepriklausoma Kovo 11 – osios  Lietuva. Tik Nemunas dar netapo  visus lietuvius jungiančiu. Jo kairiajame  krante, buvusioje „lietuviškojoje Prūsijoje“  – tik atėjūnai rusai, lenkai,  kurie pakeitę net savo kolonizuotų lietuvių žemėse vietovardžius, keičia, falsifikuoja ir istoriją, kad tariamai  ir iš   praėjusių  amžių tame krašte  tik  jų protėvių pėdsakai yra. Bet, kaip sakoma, melo kojos trumpos ir tikrųjų krašto šeimininkų pėdsakų jokie atėjūnai neištrins. Tad  būtina, kad  kiekviena karta savo tėvų ir protėvių tuos pėdsakus  atnaujintų, vis primintų okupantams,  kolonizatoriams – visam pasauliui nuolat primintų,   kas yra tikrasis to krašto šeimininkas. Reikia manyti,  kad ir Rytų Lietuvos sulenkėjusieji ir lenkai, būdami Lietuvos piliečiais, įsijungs į kovą, kad lietuvių Tautai ir Lietuvai būtų sugrąžinti  neteisėtai nuo jos atplėšti  Suvalkai, Augustavas, Balstogė ir kiti lietuvių kraštai, kaip ir visa   M.Lietuva   bei  neteisėtai Stalino padovanotoji  Lenkijai pietinė Prūsijos Lietuvos dalis (dabar Lenkijos kolonizuotų ir valdomų, t.y.  apie  70 proc. lietuvių – prūsų žemių).

      Žinoma, svarbu, kad ir pačios nepriklausomos Lietuvos pamatai būtų stiprinami, galvojant ne tik apie šiandieną, bet ir jos amžinybę. Tik visos Tautos pastangomis galima sukurti tokius pamatus  Tautai ir  visai Lietuvai, kurių  neįveiktų jokios istorijos audros – kai kiekvienas Lietuvis jausis tikruoju savo valstybės šeimininkas, o ne „medžiaga“  didžiųjų  tautų ir jų  valstybių  galybei didinti. Lietuva – tai Aukščiausiojo paskirta lietuvių Tautai  prie Baltijos žemė ir būtų didžiausiu nusikaltimas, jei lietuviai neišsaugotų, nepadarytų jos klestinčios, tikrai lietuviškos  – tuo  prisidėtų ir prie viso pasaulio pažangos. Kviesdamas visus, kam rūpi mūsų Tautos ir Nepriklausomybės šiandiena ir rytdiena, Lietuvos amžinumas poetas B. Brazdžionis savo  eilėraštyje  „Šaukiu aš Tautą“, rašė:   „Stovėkit  amžiais čia tvirti, kaip saulė stovi! – Šaukiu aš, jūsų protėvių dvasia…“.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →