Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Pagal   /  2019 sausio 15  /  Komentarų nėra

      Stipriojo  tiesa 

       Dar daugiau,  Lietuva bauginama vokiečių ir lenkų naujomis okupacijomis, jau po pusmečio ėmė išleidinėti iš kalėjimų nuteistuosius  iš Klaipėdos ir jo krašto nacistus. Tada lyg ir ėmė atsileisti  Hitlerio širdis, ypač po jo bendraminčio J.Pilsudskio mirties. Atnaujino ir prekybos sutartis su Lietuva. Bet pradėjęs rengtis karui ir su TSRS,  1939 m. kovo 20 d.  ultimatumu pareikalavo iš Lietuvos, užleisti Klaipėdą ir jo kraštą  Vokietijos Reichui, kaip nuo jos atskirtą  Versalio sutartimi.Bet tuose reikalavimuose – ultimatume nebuvo net  užuominų, kad tas kraštas buvęs vokiečių, ar kad būtų neteisėta pati Versalio sutartis. O prie tos Klaipėdos ir jo krašto „užleidimo“ ultimatumo – sutarties „Priede“ buvo nurodyta, kad Vokietija leidžianti  Lietuvai 99 metams naudotis  nemokamai nustatytomis uoste zonomis „savo reikalams“.

       Tas Hitlerio ultimatumas ir „priedas“ prie jo lyg ir patvirtina, kad net tas nacis Nr.1, nedrįso falsifikuoti istorijos, paskelbti  ir  Klaipėdą bei  jo kraštą „vokiečių etnine žeme“, kaip ir likusios lietuviškosios Prūsijos.  Tad ir TSRS, Rusija po II pasaulinio karo užėmusi tą kraštą, net iki 1946 m. pavasario pasauliui skelbė , kad ne tik Klaipėda ir jo kraštas, bet ir visa Karaliaučiaus sritis tik Lietuvai (Lietuvos tarybinei respublikai) tepriklauso (Karo metais TSRS, pačio J.Stalino nurodymu,  buvo parengta gan plati lietuviškosios Prūsijos  nuo seniausių laikų tyrimų studija, kurioje  įrodyta, kad nuo amžių  Prūsija – tai tik lietuvių protėvių  gyventa ir, kad  tas kraštas tik Lietuvai turi priklausyti. Ir tik vėliau, kai išaiškėjo, kad nei JAV, nei Anglija ar kitos šalys neplanuoja Taikos konferencijos (kaip po Pirmojo pasaulinio karo – Versalio) pasaulio pasidalinimui  patvirtinti,  TSRS paskelbė, kad  Karaliaučiaus (Kalininkrado) kraštas vietoje LTSR priskiriamas Rusijos TFSR.

     Minėtais Prūsijos praeities tyrimais, kaip  ir kitais savo dokumentais TSRS karo ir pirmaisiais pokario metais  patvirtino, kad tik  lietuvių Tauta, Lietuva kaip buvo nuo seniausių laikų taip ir tebėra   to krašto   tikruoju suverenu; tik  lietuviai, Lietuvos valstybė kaip turėjo, taip amžinai  ir  turės  teises  į tą savo protėvių kraštą.  Nors Anglija iš  Ispanijos Gibraltarą  užkariavo daugiau kaip prieš 300 metų, bet ir šiandieną tebepripažįsta, kad jo tikrasis suverenas  – ispanų tauta ir moka kasmetinius didelius mokesčius už teisę naudotis jo  uostu ir teisę Anglijos piliečiams gyventi.  Tas pats pagal tarptautinę teisę turėtų būti  ir dėl šiauriau Vyslos po Napaleono pralaimėjimų Vienos kongrese (1814 m.) sukurtai  Lenkijos karalystei perduotų mūsų,   lietuvių kraštų – Suvalkų, Augustavo, Baltstogės ir kitų  žemių.  Jų  suverenas kaip buvo, taip  amžiais ir liks   tik mūsų, lietuvių Tauta. Tas  pats ir su  lietuvių   Gardino ir kitais etniniais   kraštais.

      Ir Vasario 16 – osios Akte buvo pažymėta, kad nepriklausoma Lietuva kuriama lietuvių etninėse žemėse. Bet kaip  tada, taip ir dabar kaip sakyta tos lietuviškosios žemės – šiauriau Vyslos, Prūsų Lietuvos, Gardino ir kitos  tebėra  atėjūnų  agresyviųjų lenkų,  rusų kolonizuotos. Tų žemių dauguma  tikrųjų  šeimininkų – lietuvių buvo ar asimiliuoti, ar  ištremti,  sunaikinti, atkėlus į jų vietas lenkus, rusus – kolonizatorius.  Tačiau joks plėšikas, joks vagis neįgyja teisių į pagrobtas gėrybes ir pagal  šiandienines tarptautinės teisės normas jas anksčiau ar vėliau turės grąžinti tikrajam šeimininkui – lietuvių Tautai ir jos nepriklausomai valstybei.

          Lietuvių  siekimas kurti bendrą nepriklausomą Lietuvos valstybę  abejose Nemuno pusėse,  atsispindėjo tiek  Vasario 16 – osios, tiek Prūsijos Lietuvos Tautinės Tarybos vadinamuose   Tilžės,  kituose lietuvių Tautos valios pareiškimo aktuose.  O tai, kad Lietuva 1939 m. pavasarį  ginklu nepasipriešino minėtam  Hitlerio ultimatumui ir jo ordoms,  užleido joms  Klaipėdą ir jo kraštą, lėmė realybės suvokimas – Lietuva buvo per silpna, dėl to ir  metais anksčiau  ji buvo priėmusi ir agresyviosios  Lenkijos ultimatumą.  Beje, nepasipriešino tada  nacių Vokietijai ir kur kas galingesnė Čekoslovakija, Austrija. Ir Rumunija tada perdavė Hitlerio žiniai savo naftos versloves ir svarbiausias pramonės įmones.

            Hitleriui „pasiimant“ Klaipėdą ir jo kraštą,   Lietuvai tada ir  nebuvo vilties   sulaukti jokios  paramos ar  užtarimo iš kitų Vakarų valstybių. 1938m. rugsėjo 29 d.  Miunchene D.Britanija, Prancūzija, Italija ir Vokietija pasirašė susitarimą su Hitleriu  dėl Čekoslovakijos Sudetų krašto  „perdavimo“ Vokietijai. Ir  Čekoslovakija su tuo  sutiko nesipriešindama. Spalio 10 d. ji Sudetų kraštą su visomis įmonėmis  perdavė  į vokiečių rankas;  dar daugiau   tada Hitleris ir jo suokalbininkai – minėtos Vakarų valstybės, atrėžė dar  po gabalą  Čekoslovakijos teritorijos   ir   kiek  mažesnėms hienoms – Lenkijai ir Vengrijai.

       Klaipėdos ir jo krašto užgrobimas buvo prievartos ir smurto aktas, konstatuota ir Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge (1945 11 20 – 1946 10 01) nuosprendyje. Užgrobdama Klaipėdos kraštą hitlerinė Vokietija  (kaip ir po karo  TSRS bei Lenkija kolonizuodamos „lietuviškąją Prūsiją“ ir lietuviškas žemes šiauriau Vyslos),  grubiai pažeidė Versalio taikos sutarties 99 straipsnį ir Klaipėdos konvenciją. Tad dėl to Suvereno –  lietuvių Tautos teisės  ne tik Klaipėdai ir jo kraštui, bet ir visai  prūsų –   etninėms lietuvių   žemėms, niekada nenustos galiojusios.

  Amžinoji Suvereno teisė   

  Hitlerio ir minėtų Vakarų šalių  pritarimu įvykdytas Čekoslovakijos padalinimas, o taip pat Hitlerio  įvykdyta Klaipėdos ir jo krašto okupacija ir aneksija, pasitarnavo pavyzdžiu ir Stalinui, okupuojant ir aneksuojant Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes.  Ir  tuomet Prezidento A.Smetonos sprendimas pasitraukti į Vakarus tariamai gydytis, buvo racionalus: okupantai negalėjo pasinaudoti Lietuvos Konstitucija, kad privertus  Prezidentą atsitatydinti ir tariamai „teisėtai“ pasodinti   į jo postą  savo marionetę.Bet kaip Didžiosios, taip ir Mažosios Lietuvos lietuviai  TSRS, Lenkijai  okupavus ir aneksavus jų tėvynes, toliau  tikėjo ir kovojo dėl Laisvės aušros  ir  bendros visiems  lietuviams nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →