Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Algimantas Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai

Pagal   /  2019 sausio 15  /  Komentarų nėra

    Kalbėjęs naujasis LVT narys – mažalietuvių atstovas J. Strėkys  jį  ir kitus delegavusių mažalietuvių vardu pažadėjo, kad negailės jėgų dėl  vieningos lietuvių Tautos ir jos Lietuvos valstybės  laisvės ir Nepriklausomybės.

     Tačiau dar turėjo praeiti treji metais, kol buvo įveikti  Prancūzijos, Lenkijos sąmokslai. Ir tik po ginkluoto sukilimo pagaliau  Klaipėda ir jos kraštas  buvo pasaulio pripažinti  kaip neatskiriama Lietuvos valstybės dalis.  Ir čia buvo didelis A. Smetonos nuopelnas. Jis, nors jau ir ne LVT Pirmininkas, Prezidentas, bet spaudoje, susirinkimuose skelbė apie  Prancūzijos, Lenkijos ir kitų didžiųjų valstybių sąmokslus prieš Lietuvos nepriklausomybę ir jos žemių vientisumą.

Laisvė ir Nepriklausomybė nedovanojama     

     1923 m. sausio 15 d.naktį sukilėliai laimėjo, prancūzai kapituliavo, kitą dieną į Klaipėdos uostą įplaukė  Lenkijos karo laivas „ Komendant Pilsudski“ padėti prancūzams, bet jau visur plevėsavo Lietuvos Trispalvės ir lenkai turėjo nešdintis atgal. Sausio 20 d. į Klaipėdą atvyko pirmasis Lietuvos Prezidentas  A. Smetona, kaip  Lietuvos Valstybės Vyriausybės įgaliotinis. Čia jis ėmė reikalauti paskelbti lietuvių kalbą lygiateisišką  su vokiečių, uždrausti antilietuviškas vokiečių organizacijas, panaikinti ir protestantų bažnyčios pavaldumą Vokietijos hierarchams, reikalavo  sulietuvinti visas valstybės įstaigas, įvesti lietuvių kalbą kaip privalomą visose mokyklose, panaikinti  muito su Lietuva įstaigas, sujungti  pašto, telefono ryšius, geležinkelius  į vieną sistemą su Lietuva, o taip pat  bankus, kitas finansų  įstaigas pajungti ministerijoms Kaune  ir t.t.Tai sukėlė vokiečių ir suvokietėjusiųjų nepasitenkinimą ir jie ėmė siųsti skundus į Kauną, į Berlyną,Paryžių,  kad  Lietuva varžo jų, vokiečių  „tautinės mažumos“, teises.

         Kadangi Lietuva ir iš tarptautinių tribūnų buvo puolama sąmokslininkų iš Lenkijos,  jų rėmėjų Prancūzijos, Anglijos diplomatų  ir už tai,  kad nepripažįsta  lenkų įvykdytos Rytų Lietuvos okupacijos ir aneksijos, kad neleidžia Lenkijai  laisvai naudotis Lietuvos geležinkeliais ir Nemunu, Prezidentas A. Stulginskis, kad nuramintų Klaipėdos ir jo krašto vokiečius, po poros „įgaliojimo“ mėnesių atšaukė A. Smetoną iš Įgaliotinio  posto, dalį jo pareigų pavedus skiriamiems gubernatoriams.

      Vis labiau po karo atsigaunant ir stiprėjant Vokietijai, ji vis labiau  kiršino  savo  tautiečius prieš lietuvius:  vokiečiams ūkininkams už tuos pačius produktus mokėjo trečdaliu daugiau, negu lietuviams; didžiulius priedus mokėjo ir  vokiečiams mokytojams, ir net tarnautojams, išlaikė ir vis daugėjančias vokiškas draugijas ir organizacijas. O ypač vokiečiai ėmė demonstruoti savo jėgą  Vokietijoje  valdžią paėmus Hitleriui. Įvairiausios nacistinio pobūdžio draugijos ir organizacijos nuo tada jos  ėmė ypač sparčiai  dygti  Klaipėdos krašte.

Išlikti savo žemės šeimininku 

       1926 m. pabaigoje  į Prezidento postą  sugrįžęs  A. Smetona, tęsė savo, dar kaip buvusio Įgaliotinio projektų įgyvendinimą: pasiekė,  kad Vokietija  pasirašytų sienų sutartį su Lietuva. Ir tai buvo padaryta 1928m. sausio 28 d. Pagal tą sutartį Vokietija pripažino, kad ne tik Klaipėda ir jos kraštas tik lietuvių etninės žemės, bet visa M.Lietuva.Tačiau nepaisant to  ir  toliau didėjo vokiečių veržimosi, siekimas neleisti lietuviams pasijusti to krašto šeimininkais. Ir Prezidentas kasmet atvykdamas į tą kraštą vis labiau jautė bejėgiškumą prieš tą vokiškąjį imperializmą, nors ir stiprino lietuviškąjį saugumą, policiją. Krašte veikė ir  gan gausi Lietuvos šaulių sąjunga. Prezidentas  rūpinosi gausinti ir lietuviškąją inteligentiją: įkūrė dvi aukštąsias mokyklas – Prekybos ir Pedagoginį institutus, Klaipėdos valstybinį teatrą, Amatų mokyklą, steigė ir įvairias lietuviškas  draugijas. Gan operatyviai vykdytas ir krašto ekonominis, finansinis sujungimas su Lietuva: įvestas litas, vieninga bankų ir finansų sistema, panaikintos muitinės, perimti iš Karaliaučiaus žinios geležinkeliai, keliai, sujungti jie  su  atitinkamomis linijomis Lietuvoje, nutiestos naujos, jungiančios   su Kretinga,  Kaunu . Tačiau kadangi Klaipėdoje ir krašte vis labiau siautėjo vietiniai ar iš Vokietijos atsiųsti naciai, terorizuodami lietuvius,    Prezidento  A.Smetonos nurodymu, 1934 m. pradžioje ir   buvo suimti 126 ypač aktyviai prieš Lietuvą veikusių  nacių partijos narių  ir perduoti jie  Lietuvos kariuomenės teismui. Kaltinamoji jiems medžiaga sudarė per 15 000 puslapių, o vien kaltinimo aktas – 530 puslapių. Pagal jį keturiems  lietuvių žudikams buvo paskirta mirties bausmės, nacių partiniams veikėjams – Neumanui, Betruleit 12 metų, o Sassui ir Roppui – po 8 metus kalėjimo, kitiems – po 2 -3 metus, o 36 išteisinti.   Tai buvo pirmasis pasaulyje teismo procesas prieš galingosios Vokietijos fiurerį ir jo fašistų  partiją.  Dėl to Vokietijoje ir Klaipėdos krašte visaip buvo juodinama, šmeižiama Lietuva, o kartu  Klaipėdos ir jo krašto, kaip ir visos Lietuvos lietuviai, kaip nemokšos, vos dar ne urvuose tebegyvenantys. Tariamai gindama „vokiečių tautinės mažumos“ teises Vokietijos  užsienio reikalų  ministerija teismo proceso metu įteikė Lietuvai 17 notų su reikalavimais paleisti „nekaltus klaipėdiškius“. Nutraukė Vokietija  su Lietuva ir prekybinius santykius, ir,  kaip liudija kai kurie archyviniai dokumentai,  Hitleris net jau buvo sutaręs su Lenkijos diktatoriumi J.Pilsudskiu  pasidalinti Lietuvą: Lenkijai – iki Nevėžio, o visa vakarinė Lietuva, Žemaitija – Hitleriui.

      Pažaboti vietinių ir iš Vokietijos atsiunčiamų nacistų – vokietintojų, kaip ir lenkų šnipų  siautėjimą, Prezidentas A. Smetona vylėsi pažaboti ir įgyvendinus 1934 m. vasario 8 d.  savo patvirtintąjį  „Tautai ir Valstybei saugoti įstatymą“. Pagal jį  turėjo būti uždraustos užsienio organizacijos ir draugijos, skatinančios priešiškumą lietuvių Tautai ir valstybei, kaip ir tokia  spauda, ypač išlaikoma iš užsienio ar priešiškų Lietuvai organizacijų. Buvo uždrausta taip pat laikyti ir kelti  užsienio valstybių vėliavas, vilkėti priešiškų valstybių ir jų organizacijų uniformas,  rengti bei dalyvauti antilietuviškose demonstracijose.

      Turėjo būti baudžiami ir tie, kurie slapta veda derybas su užsienio valstybėmis ar jų organizacijomis, galinčiomis pakenkti Lietuvos valstybei  ir t.t.  Įstatymas išleistas pirmiausia numatant jį panaudoti , kad apgynus Klaipėdą ir jo kraštą nuo jau atvirai prieš lietuvius ir Lietuvą kurstomų ir vis daugiau iš Vokietijos atsiunčiamus jos agentus, visur įkuriamas provokiškas – nacistines organizacijas. Tačiau jau atvirai Lietuvą imant šantažuoti ne tik Lenkijai, bet ir nacistinei Vokietijai, tas įstatymas Klaipėdoje ir krašte neįgyvendintas.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →