Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Akrostichą naudojo ne tik M. Mažvydas

Pagal   /  2014 birželio 5  /  Komentarų nėra

Sakytojas Jokūbas Ašmonas – žymus sakytojas klimkiškis, religinis veikėjas, Vydūno dėdė Jokūbas Ašmonas (1800 XI 2-1862 V 2) gimė ir mirė Priekulės parapijos Lankupių kaime Klaipėdos apskrityje.

Sakytojas Jokūbas Ašmonas – žymus sakytojas klimkiškis, religinis veikėjas, Vydūno dėdė Jokūbas Ašmonas (1800 XI 2-1862 V 2) gimė ir mirė Priekulės parapijos Lankupių kaime Klaipėdos apskrityje. 1924 XI 15 d. Klaipėdoje sudarytų draugijos Ewangeliško Lietuwininkų Senojo Surinkimo įstatų priede Evangeliški surinkimai Lietuvoje išvardintas kartu su kitais nusipelnusiais jau mirusiais 62 sakytojais.

Kad galėtų Dievo karalystės anksti pajaustam darbui visiškai atsidėti, liko nevedęs bei perleido tėvų ūkį jaunesniajam broliui, išsiderėjęs sau kuklų išlaikymą. Turėjo dviratį vežimėlį, vadinamą bėda, ir, pasikinkęs skolintą arklelį, kiekvienais metais nuo Klaipėdos iki Smalininkų du kartus apvažiuodavo kraštą laikydamas surinkimus. Dievo Žodį skelbė ir Paprūsėje, tai yra Didžiojoje Lietuvoje. Žmonės jį vertino, jo laikomas pamaldas gausiai lankė. Klimkiškis sakytojas Rudaitis (XIX a. Barškiuose, Kretingalės par.) paragino Karaliaučiaus kunigą prof. Fridrichą Kuršaitį išversti į lietuvių kalbą Traukiamuosius šprukelius (1845). Tie šprukeliai arba burtelės – tai 100 makštelėse saugomų nedidelio formato kartono kortelių (su sentencija ir giesmės posmu), kurios buvo traukiamos nežiūrint, kaip burtai. Burtelių skaitymo būdą sukūrė liaudis. Spaudinio vertėjas iš vokiečių kalbos yra pateikęs tokį liudijimą: baigiantis surinkimui dalyviai ima burtikes ir viens arba kits, arba kožnas traukia iš tų kokį perkšmelį, lyg viešpatį paklausdamas, ką tasai norįs toj adynoj pasakyti (Kaunas, 1996, 393). Naujas leidinio pritaikymo galimybes sugalvojo patys sakytojai. J. Ašmonas surinkimininkams liepdavo ištraukti vieną kortelę ir garsiai perskaitydavo tekstą, kurį paskui aiškindavo. Sakytojo pranašystės būdavo panašios į tiesą, tai keldavo baimingą klausytojų pagarbą. Tik po jo mirties kaimiečių paskelbti atsiminimai paliudijo, kad jis slapta klausydavosi prie durų arba praviro lango pokalbių talkose. Sakytojas kasmet surinkdavo daug pinigų evangelikų liuteronų misijoms pagonių kraštuose. Jo iniciatyva buvo naujai papuošti (aprėdyti) daugelio bažnyčių altoriai ir sakyklos. Religinėje spaudoje skelbė tikėjimo tiesas aiškinančias gromatas ir sueiliavo keletą giesmių („Mano Jėzau Tu grožybe…“ : ant balso „Budinkitės gerieji“; „Kiek vienas zemeje valdonas“ : ant balso „Štay Jezau knupščas be dusauju“). Pirmasis pasiūlė steigti sekmadienines vaikų mokyklėles. Žadino tarp lietuvininkų Meilę į Pasiuntinystę tarp Pogonų įtaisydamas ypatißkas Maldos Adynas už Pagonis (Gaigalaitis, 1904, 25). Dalį sakytojo kūrinių atrinko brolio sūnus Martynas Ašmonas iš Venckų (vėliau Grauduošiuose), ir kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio teigimu ramutiškio Janio Piklapo (Ramutten-Jahn (Melašiai), Kretingalės par.) rūpesčiu apie 1866 metus buvo išleista 124 psl. knygutė Isz nabasztininko Lietuwininku Zodzio Sakytojo Jokubo Aszmono <…> surinkimiszkuju Rasztu <…>. Leidinys šiuo metu nežinomas, gal neišlikęs. Bet minėti raštai yra įdėti į J. Piklapio apie 1879 metais sudarytą religinių tekstų almanachą „Šendien! Viernas ir labay reikalingas paraginimas visą savo gyvasties čėsą ant tikros krikščioniškos nobažnystes vertai vartoti“.

Vieną gromatą pakartojo Vilius Gaigalaitis knygoje Evangeliszki surinkimai Lietuvoje (1904/1905), dvi giesmės buvo perspausdintos Keleivyje (1884, nr. 22-23, 25), trys gromatos, greičiausiai tos pačios, Anso Bruožio liudijimu, įdėtos ir į Aukštųjų Eisulių mokytojo Jurgio Meškaičio raštų rinkinį (parengtas po 1877). Jau po J. Ašmono mirties 1862 metais buvo išleistas jo laidotuvių pamokslas Keli paminklo žodžei ant atminimo nabasztininko Brolio A. isz L. suraszyti. Jame ne tik jam laikytoji ßlowna Lawonmißė, bet ir dvi jam sutaisytos giesmelės išspausdintos. J. Ašmono mirčiai pažymėti jo vardu ir pavarde akrostichą randame parašytą 12 posmelių giesmėje (pirmosios posmelių eilučių raidės, paryškintos mano – B.Ž.) Jau nebesu tarp jūsų (Giesmelės apie evangelijos praplatinimą …, 1862, nr. 133).

Balsu: Miela Kristaus galvelė

Jau nebesu tarp jūsų,

Jau čia nebevargstu;

Jau vis aš linksmas būsiu,

Ir giedmi su džiaugsmu

Didžiamui Avinėliui,

Kurs mirė už mane,

Mielamui Jėzulėliui

Šlovėj aukštybėje.

2. Orai jau žemiškieji

Manęs nebsunkina

Ir sąnariai bėdnieji

Nebesivargina.

Jau iš bėdų visųjų

Esmi išvalnytas,

Vargų jau žmogiškųjų

Nebeužgaunamas.

3. Kas jus dar užkabina,

Manęs nebepasieks:

Kai jus tebeslogina,

Dangus man džiaugsmą tieks.

Ant žemės ką kentėjau,

To vos beatmenu;

Jau kovą pergalėjau,

Ramybę garbinu.

4. Ūžimai dangiškieji,

Jums dar nežinomi,

Ir nesuprantamieji,

Giesmėmis giedami

Šlovingų kerubynų

Čion perima ūmus;

Kilnių tarp serupynų

Skamb visas čion dangus.

5. Balsai dar negirdėti,

O aš juos moku jau,

Ir negaliu tylėti –

Ir arpą tam gavau.

O ta taip skamb šlovingai,

Šlovniau kaip Dovydo,

Kai kartais jis linksmingai

Ant jos giedodavo.

6. Su žodžiais žemiškaisiais

Tai neišsakoma,

Su raštais rašomaisiais

Tai neišrašoma,

Ką gaunu čion regėti

Ir ką čionai girdžiu,

Ką gaunu paveldėti

Ir ką aš čia jaučiu.

7. Ale ta šlovingystė

Mažiausioji dalis,

Visa gi jos pilnystė

Dar neminama vis.

Čia neišsakomoji,

Tai krasė jo šlovės,

Garbė gi amžinoji

Būtybės Viešpaties.

(Jono 17, 24)

8. Šlovė šita skaisčioji

Čia viską perima,

Gyvoji dieviškoji

Šviesybė amžina;

Ši nuostabiai žavingai

Nutvėrė ir mane

Saldžiai, išganytingai

Mane ji perėmė

(Ps. 104, 1-2; Jez. 6, 1)

9. Meilingai pažiūrėjo

Manęsp Atpirktojas.

Manim susidomėjo

Pats Išganytojas;

Džiaugsmu nebesitvėriau,

Parpuoliau po akių

Dangaus gyvatą gėriau,

Apsvaigęs gėriu šiu.

10. O kas mane labiausiai,

Giliausiai nuteikė

Ir išganytingiausiai

Man širdį įveikė:

Vinių vinių gi vietos,

Kurias čia apžiūriu,

Pasauly vos tikėtos,

Čia po akių turiu!

11. Ne eiti išsakyti

Kas čiagi danguje;

Patiems reik pamatyti,

Mieliausi, šlovėje.

Ak! Nuoširdžiai ieškokit,

Tik Jėzų sau įgyt,

Tarnyboj ištrivokit:

Duos tai ir jums matyt.

12. Saugokitės, mielieji,

Nes daugel klystkelių;

Jo dvasios vedamieji

Ant Jėzaus žiūr pėdų.

Širdingai laukiu jūsų,

Su šiuo visu pulku,

Ik jus sulaukęs būsiu.

O taipo su Dievu!

Taigi: JOKŪBS AŠMONS

Literatūros sąrašas

Gaigalaitis Vilius. Evangeliški surinkimai Lietuvoje. Priekulė, 1904/1905.

Juška Albertas. Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI-XX amžiuje. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997.

Kaunas Domas. Mažosios Lietuvos knyga: Lietuviškos knygos raida 1547-1940. Vilnius: Baltos lankos, 1996.

MLE, I. V.: MELI, 2000, p. 82.

Vilnius,

2006 01 29.

Birutė Žemaitaitytė

1518

Ašmonas, Jokūbas

Giesmė surašyta nebašteninko zodzio sakytojo Jokubo Ašmono : „Mano Jėzau Tu grožybe…“ : ant balso „Budinkitės gerieji“ // Klvp. – 1885, jun. 30 (Nr. 26), p. 2.

1519

Ašmonas, Jokūbas

Mislys krikščioniško zalnieraus jo šlužboje : „Kiek vienas zemeje valdonas“ : ant balso „Štay Jezau knupščas be dusauju“ / surašyta … Jokubo Ašmono // Klvp. – 1885, jun. 23 (Nr. 25), p. 2.

Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. 1832-1890. Vilnius: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2004. – 728 p.

Birutė Žemaitaitytė, Vilnius, 2006 m. kovo 15 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 5
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 5, 2014 @ 2:14 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →