Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

Ak, gražus dangau!

Pagal   /  2014 birželio 7  /  Komentarų nėra

Praėjusį šeštadienį, gegužės 10 d., Rambyno–Bitėnų kapinaitėse aidėjo senosios giesmės ir Kristijono Donelaičio hegzametras.

Praėjusį šeštadienį, gegužės 10 d., Rambyno–Bitėnų kapinaitėse aidėjo senosios giesmės ir Kristijono Donelaičio hegzametras. Poetui atidengtas paminklinis ženklas – juodo šlifuoto granito altorius su atversta knyga. Autoriai – architektai Marija ir Martynas Purvinai. Evangelikų liuteronų kunigai Reinholdas Moras, Darius Petkūnas ir Mindaugas Kairys pravedė tradicinę kapinių šventę ir pašventino paminklą.

Čia, istoriniame skalvių krašto dvasiniame centre, parvežus iš Vokietijos ir perlaidojus Vydūną (1991) bei Martyną Jankų (1993), palaidojus kompozitorių ir visuomenės veikėją Valterį Kristupą Banaitį (1999), pradėtas kurti Mažosios Lietuvos panteonas. Gal šiose kapinaitėse ateityje dar atsiras grupė kenotafų – simbolinių, be mirusiojo palaikų, antkapinių paminklų, kuriais bus pažymėti kiti didieji lietuvininkai. Pavyzdžiui, Vydūno bendražygis dailininkas Adomas Brakas, miręs Barnaule (Sibiras) ir kurio kapas nežinomas, kitas Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Endrius Borchertas, palaidotas Karagandoje (Kazachstanas), kiti. Taip pat galima pažymėti ir išnykusias vietoves, gimines, ištisas klaipėdiškių gentis. Išrašytieji akmenys taptų lyg ir to sunaikinto krašto simboliniais griuvėsiais.

Pirmasis Kristijono Donelaičio minėjimas buvo surengtas Lazdynėliuose 1896 m. balandžio 8 d. Minėjimo dalyvius nufotografavo ir surašė jų pavardes Leipcigo universiteto profesorius, K.Donelaičio tyrinėtojas Franzas Oskaras Tetzneris. Tai būrelis Lazdynėlių šeimininkų Belowų ir jų šeimos narių bei bičiulių. Dalyvavo Tolminkiemio kunigas Freybergas ir Martynas Jankus iš Bitėnų.

Pastatyti Kristijonui Donelaičiui paminklą, „pasiliekantį, šlovingą, kurį mūsų vaikams ir potomkams išliudytų, kad mūsų ši karta išmanė ir norėjo savo didvyriui ant dvasiškos dirvos garbę ir dėką išrodyti“, buvo sutarta lietuvių susiėjime ant Rambyno 1913 metų vasarą. 1914 m. išleistas „Pašaukimas“ dėl paminklo statymo (jis perspausdintas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ I tome, 2000, p. 88), sudarytas komitetas, veikiamasis skyrius: pirmininkas V. Steputaitis, pirmininko pavaduotojas dr. V.Gaigalaitis, raštininkai M. Kiošis ir J. Stiklorius, kasininkas K. Lekšas, spaudos komisijos nariai prof. A. Kuršaitis ir E. Jagomastas, Didžiosios Lietuvos atstovas dr. J. Basanavičius, Amerikos lietuvių atstovas dr. A. K. Rutkauskas, padėjėjai: Bajoraitis, Brožaitis (iš Vėveriškių) Dawils (iš Svencelės), Gailius (iš Didž. Berštininkų), Gailius (iš Pakalnos), Gudaitis (pirklys), Jonušaitis (inžinierius), Kiupelis, Meižys, Zaunius, Strekys, Šigaudas, Žvilius, Žiogs (ūkininkai). Platesniajame komitete – dar 33 pavardės. Tarp jų – Arnašius, Labutis, kun. Endrukaitis, dr. Lepa, Symonaitis, Pukys.

Buvo paskelbtas lėšų rinkimas, bet šią kampaniją nutraukė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.

Dabar paminklinį ženklą Rambyno–Bitėnų kapinaitėse pastatė Kristijono Donelaičio giminaičiai – brolio palikuonys, gyvenantys Vokietijoje, kiti kraštiečiai.

Jie surašyti akmenyje:

Dr. Cristianas Donalies (Wittstockas) bei jo dukterys Angelika, Christina, Gabrielė; dr. Barbara ir Renata Donalies (Eberswaldas) (Berlinas); dr. Jobstas Donalies (Tiubingenas), Kurtas Donalies (Wuppertalis), Hilda Haneman, Badas Durheimas; Sorbina Lohr-Donalies (Oldenburgas), Geraldas Wenau (Bremenas) bei jų vaikai ir vaikaičiai iš Hanoverio: Wolframas, Bettina, Janas Moritzas ir Yul-Velten Wenau; Lutzas Wenau (Lilienkalis) bei jo vaikai Manuela, Heinrichas ir Svenas.

Taip pat aukojo Martinas Tidecks, Helmutas Aušra, Martinas Buddrus.

Pilietinė giminės iniciatyva

Rambyno kalno šeimininkas – Pagėgių savivaldybė, meras Kęstutis Komskis. Kapinaites pagal architektų Marijos ir Martyno Purvinų projektą tvarko daugiausia Vydūno draugija, pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, jau antrą dešimtmetį kasmet rengdama vydūnaičių vasaros stovyklas. Pastatyti kalto metalo vartai su Vydūno žodžiais: “Esmi spindulys begalinės šviesos”, kapinaitės aptvertos tvora, šilutiškis Julius Balčiauskas rūpinasi želdiniais. Jas prižiūri Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Evangelikai liuteronai jose rengia tradicines kapinių šventes dalyvaujant lietuvininkų bendrijai „Mažoji Lietuva“, seimelio pirmininkė Rūta Kėkštaitė-Mačiūnienė, Klaipėdos vokiečių bendrijai, pirmininkė Magdalena Klumbytė-Piklaps, Šilutės vokiečių kilmės gyventojų draugijai „Heide“, pirmininkė Gerlinda Uždavinytė-Stungurienė, Tilžės lietuvių kultūros draugijai „Birutė“, pirmininkė Danute Norušytė-Vlasičeva.

Mus sieja meilė Tėvynei Lietuvai. Kristijonas Donelaitis moko kaip mylėti žmones, kalbą, nesivaikyti trumpalaikių dalykų, nebijoti būti savimi („Mes būrai, vyžoti nabagai…“), moko savigarbos („čia mūsų girios, tik jūs, vokietininkai, iš pašalės atėjote…“).

Gal ir simboliška, kad ant Rambyno žemės padėti vokiški pinigai. Paminklo statytojai kalbėjo, kad būtų gerai išmokus lietuvių kalbos, kuria kalbėjo garbusis protėvis K. Donelaitis, pabrėžė, kad šis darbas reiškia dviejų kultūrų – lietuvių ir vokiečių – sąlytį. Lutzas Wenau, svarbiausias giminės iniciatorius ir statinio rėmėjas yra ir Lietuvos pilietis. Su žmona Margot 1998 metais nusipirko sodybą prie Kuršių marių, Šilutės rajone, ir čia gyvena vasaromis.

Visi meldėsi Rambyno kalno papėdėje, kur kryžiavosi lietuvių knygnešių keliai, kur švietė Tilžė ir XX a. pradžioje aušo tautos rytmetys.

Ką kalbėjo kunigai

Pasitelkę patį Kristijoną Donelaitį, žinia, taip pat evangelikų liuteronų kunigą, aiškino kiekvieno darbo prasmę. Tu, žmogau, dirbk ir tau, kaip pažadėta, bus atlyginta, kaip tu to būsi nusipelnęs. K. Donelaitis – šviesą nešantis žmogus, todėl šventinamas jo atminimo ženklas šiose kapinėse, šioje Nemuno pusėje, šiame krašte. Kad lietuviška knyga būtų skaitoma iš kartos į kartą. Turime išsaugoti bendram tikslui savo laiką. Turime ieškoti tikro kelio, tikros tiesos ir teisingo gyvenimo.

Ką pasakė K. Donelaičio draugijos narys prof. Juozapas Girdzijauskas

„Šiandien dviguba šventė. Žengiame pirmuosius žingsnius į Europos Sąjungą (pirmoji referendumo diena) ir minime Kristijoną Donelaitį. Ir man atrodo, kad visa tai turi simbolinę reikšmę. Kristijonas Donelaitis geriausiai atstovauja lietuvių kultūrai. Liudvikas Rėza yra pasakęs, kad Kristijonas Donelaitis pirmas lietuvių rašytojas, kuris sugebėjo genijaus sparnais pakilti į tiesos ir grožio karalystę.

Taip aukštai pakilęs jis tapo matomas ne tik mūsų, bet ir visam pasauliui, ir tapo visam pasauliui žinomas“.

Mažosios Lietuvos panteone tvyrojo stipri lietuviška dvasia. Maldos ir poezijos prisotintas dangus atsispindėjo Nemune, kuris atsiveria nuo Rambyno. Vėliau dar gražiai pabendravome Martyno Jankaus sodyboje, kurioje veikia memorialinis muziejus. Spėjau pasiklausyti direktorės Giedrės Skipitienės vedamos ekskursijos.

Šventę puošė Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos jaunimo choras, pučiamųjų ansamblis, o ypač pavergė sesučių Ievos ir Augustės Petkūnaičių duetas.

Vytautas Kaltenis, Vilnius, „Voruta“, Nr. 10 (532), 2003 m. gegužės 24 d.

  • Paskelbta: 7 m. atgal į 2014 birželio 7
  • Autorius:
  • Paskutinė redagavimo data: birželio 7, 2014 @ 12:12 pm
  • Šaltinis: Aktualijos

Galbūt jums naudinga...

Renginys Šereiklaukio dvare

Plačiau →