Įkeliama...
Jūs esate čia:  Pradžia  >  Aktualijos  >  Aktualus straipsnis

A. Smetonos išvykimas iš Lietuvos: sovietmečio miglos sklaidosi Kybartuose

Pagal   /  2018 spalio 8  /  Komentarų nėra

Virginijos Skučaitės nuotr.

Virginija SKUČAITĖ, klaipeda.diena.lt

Siekiant daugiau sužinoti apie 1940 m. birželio 15-osios Antano Smetonos kelionę per Lietuvos sieną Kybartuose, atsiskleidė mažai žinomų prezidento ir žūstančios valstybės santykių detalių, sovietmečiu paskandintų mituose.

Užsuko užkąsti

„Atvažiavau į Kybartus praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Anuomet garbaus amžiaus vietos gyventojai man pasakojo įdomių smulkmenų iš 1940 m. birželio 15-osios vakaro įvykių Kybartuose“, – kalbėjo pirmasis šio miestelio meras, o dabar – bendruomenės pirmininkas Vitas Katkevičius. Jis savo pasakojimą pradėjo nuo Kybartų geležinkelio stoties, nes būtent čia pirmiausia, apie 19 val. vakaro, stabtelėjo iš Kauno su palyda atvažiavęs automobiliu Antanas Smetona. „Kodėl trimis automobiliais anuomet iš Kauno važiavę keleiviai sustojo būtent čia? Ši Rusijos imperijos laikais statyta geležinkelio stotis buvo didžiausia ir prabangiausia po Sankt Peterburgo. Čia apsistodavo ir pats Rusijos caras Nikolajus II, kai vykdavo į savo žmonos, Vokietijos princesės Aleksandros, tėviškę Vokietijon. Na, o tarpukariu stotyje, kurios dabar išlikusi tik menka dalis, veikė geras restoranas, kuriame prezidentas su palyda išgėrė arbatos, užkando“, – pasakojo V.Katkevičius, negalėjęs įvardyti visų konkrečių asmenų, kartu su prezidentu atvažiavusių į stotį.

Kodėl paliko šalį?

Kaip rašo A.Smetonos asmeninis sekretorius Aleksandras Merkelis monografijoje „Smetona“, prezidentas birželio 15-ąją 16.45 val. paliko Kauną, kur pražūtingų įvykių staigiai užklupta Lietuvos Vyriausybė priėmė Maskvos ultimatumą. Kaip žinome, prezidentas tam prieštaravo, ypač Raudonosios armijos klausimu. Deja, A.Smetona negalėjo vienašališkai įsakyti mūsų kariuomenei priešintis, nes tam reikėjo ministro pirmininko ir kariuomenės vado pritarimo – tai buvo numatyta įstatyme ir Konstitucijoje. Kaip žinome, nei A.Merkys, nei V.Vitkauskas, nei ministrų kabineto dauguma, nei politinė opozicija su tuo nesutiko. Prezidentas, nenorėdamas, kad svetima Lietuvai jėga priverstų jį subolševikinti kraštą, nutarė palikti šalį. A.Smetona raštu pavedė save pavaduoti ministrui pirmininkui A.Merkiui. Sprendimas išvykti, pasak įvykių liudininko A.Merkelio, Prezidentui buvo labai skaudus. Išvykusio A.Smetonos automobilį vairavo šias pareigas ir anksčiau atlikęs Jonas Abeltinis. Su prezidentu automobilyje sėdėjo jo dukra Marija, jos vyras gen. štb. plk. Aloyzas Valušis, prezidento asmeninis adjutantas gen. štb. plk. ltn. Stepas Žukaitis ir mjr. Ignas Jasiūnas. Kituose dviejuose automobiliuose – prezidento sūnus Julius su žmona, saugumo valdininkai Mikas Adomavičius, Albinas Čiuoderis ir ltn. Jonas Mikaliūnas (Mikalojūnas – rašo prisiminimuose krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis).

Siekė simbolinio pasipriešinimo

Iš Geležinkelio stoties prezidentas su palyda pasuko į Kybartų gimnaziją. Čia atvyko ir prezidento žmona iš Užugirio dvaro, krašto apsaugos ministras Kazys Musteikis ir teisingumo ministras Antanas Tamošaitis su šeimomis. Su pastaraisiais ministrais prezidentas svarstė galimybę suorganizuoti tegul ir nedidelį pasipriešinimą Raudonajai armijai. Anot A.Smetonos, tai Lietuvos neišgelbėtų, bet turėtų didelės reikšmės mūsų šaliai ateityje. Ir Marijampolėje dislokuoto 9-ojo pėstininkų pulko vadas gen. štb. plk. Antanas Gaušas, kuriam paskambino K.Musteikis, sutiko trauktis Vokietijos pasienio link ir, jei reikės, priešintis puolančiai Raudonajai armijai. Kovinės parengties pulkas išžygiavo iš Marijampolės Vilkaviškio link. Tauragės įgulos viršininkas gen. štb. plk. A.Breimelis atsisakė vykdyti krašto apsaugos ministro įsakymą.

Priminsime, kad birželio 15-ąją kariuomenės vadas V.Vitkauskas paskelbė įsakymą, kad SSRS kariuomenė būtų sutikta Lietuvoje kuo draugiškiausiai. Be kita ko, įsakyme leista Lietuvos karininkams, lydintiems SSRS kariuomenę, imtis BET KOKIŲ priemonių, nesivaržant dėl atsakomybės, apsaugant svetimą kariuomenę nuo galimų išsišokimų… Tad reikia tik stebėtis plk. A.Gaušo ir jo pulko drąsa tokio įsakymo akivaizdoje. Deja, birželio 16-osios ankstų rytą šį pulką pasivijo iš Kauno pasiųsti generolai Kazys Tallat-Kelpša ir Vincas Žilys ir grąžino į kareivines.

Delsė išvykti

Kai A.Smetona su palyda atvažiavo į Kybartus, Kaunas jau buvo užimtas Raudonosios armijos tankų, buvo atskridę SSRS įgaliotas ministras Lietuvai Nikolajus Pozdniakovas ir SSRS užsienio reikalų komisaro Viačeslavo Molotovo pavaduotojas Vladimiras Dekanozovas. Kaip rašo A.Merkelis, Kazys Bizauskas tuoj painformavo atvykusį V.Dekanozovą, kad prezidentas išvyko į užsienį, savo pareigas perdavęs ministrui pirmininkui A.Merkiui. Atskridusiems į Lietuvą aukštiems SSRS pareigūnams tai buvo labai nemaloni žinia, nes, pirma, išankstiniame Lietuvos sovietizacijos plane A.Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos nebuvo numatytas. Antra, prezidento pasitraukimas tapo teisine kliūtimi sklandžiai sovietizuoti Lietuvą, nes Kremlius tam tikslui buvo suplanavęs būtent A.Smetonos parašą. Tad N.Pozdniakovui ir V.Dekanozovui teko tartis su V.Molotovu, kaip elgtis sužinojus tokią netikėtą naujieną. Matyt, buvo nuspręsta neleisti A.Smetonai pereiti sienos. Tuo tarpu Prezidentas tą vakarą neleistinai delsė palikti šalį. Jį Kybartų gimnazijoje tą istorinį vakarą aplankė miestelio burmistras Jonas Prapuolenis su žmona Jadvyga, Orentų šeima ir kiti asmenys. Kaip savo prisiminimuose rašė K.Musteikis, prezidentas vis apgailestavo, kad Lietuva nepasipriešino sovietams ir vis kartojo norįs kuo ilgiau pasilikti tėvynėje. Už šį laiko tęsimą netrukus jis sumokėjo brangia kaina ir iki šiol gyvais sovietmečio mitais apie jo pasitraukimą iš Lietuvos.

Puslapiai: 1 2 3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *